„Didžiausia pergalė buvo nugalėti save ir nepasiduoti“, – prisiminė pergalę pernai vykusiose Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės jaunių taurės varžybose Stasio Šaparnio prizams laimėti iškovojusi Patricija Gudlevičiūtė.
Šeštadienį (sausio 15 d.) Vilniuje vyks jau tradicinėmis tapusios jaunių taurės varžybos Stasio Šaparnio prizams laimėti. Jose paaiškės pajėgiausi U-19, U-17, U-15, U-13 amžiaus grupių šiuolaikinės penkiakovės jaunieji sportininkai.
„Penykštė pergalė man reiškė, kad buvau tikrai pasirengusi varžyboms ir atidaviau visą save, kad tapčiau nugalėtoja, – sakė P.Gudlevičiūtė, startuosianti varžybose ir šiais metais. – Kadangi dvejus metus, galima sakyti, pratinginiavau ir neatidaviau savęs visos sportui, nes per pirmąjį karantiną išsisukau koją ir negalėjau treniruotis, tai šiais metais norėčiau „pasivyti“ senuosius rezultatus ir atsispiriant nuo jų pradėti tobulėti dar labiau“.
Pasak sportininkės, treniruotėse jai pavyko patobulėti fechtavimo rungtyje.
„Jai skyriau daugiausiai laiko, – nusišypsojo atletė. – O šiais metais norėčiau patobulėti bėgimo rungtyje, nes tai yra mano „Achilo kulnas“.
Pernai U-19 amžiaus grupėje stipriausiu tapęs Jonas Kalaminskas prisipažino, kad pergale sukėlė daug emocijų.
„Svarbiausia, kad atsirado milžiniška motyvacija siekti aukštumų ir kilti aukščiau karjeros laiptais, – sakė sportininkas. – Šių metų tikslų varžybose nelabai noriu viešinti, juos pasiliksiu sau. Bet šiais metais man pavyko patobulėti plaukimo bei bėgimo ir šaudymo rungtyse“.
U-17 amžiaus grupėje pernai laimėtoju tapęs Džastinas Jasiulevičius tikino, kad pergalė leido suprasti, kad niekada nereikia pasiduoti ir viskas yra įmanoma.
„Tikiu, kad man pavyko patobulėti, šiais metais norėčiau geriau pasirodyti plaukimo rungtyje, – sakė jaunasis sportininkas, kurio šių metų pagrindinis tikslas – Europos bei pasaulio jaunių pirmenybės.
Sulaukę klausimo, ar žino, kaip sutvardyti startinį jaudulį prieš startą, jaunieji sportininkai tik nusijuokė.
„Neturiu atsakymo, – nusišypsojo J.Kalaminskas. – Pats jaučiu didelę starto baimę. Ir jos niekaip nepavyksta atsikratyti. Kartais to jaudulio būna net per daug, dažnai tai pakiša koją šaudyme“.
Čia jam pritarė ir D.Jasiulevičius: „Paslapties čia, deja, nėra. Jaudulys yra kiekvienose varžybose. Manau, jį jaučia visi sportininkai“.
Kiek ramiau į viską žvelgia P.Gudlevičiūtė. „Jei startuoju varžybose, tarkime, kiekviena mėnesį, priprantu prie startų ir jaudulio nebejaučiu, – sakė ji. – Jei varžybos rečiau, prieš bėgimo startą pradedu jaudinti, bet stengiuosi apie tai negalvoti ir tai padeda. Ko palinkėčiau mažiesiems mūsų sportininkams? Nebijokite kovoti ir varžytis, pasistenkite parodyti geriausius rezultatus“.