Jau šį penktadienį užvirs kovos dėl Lietuvos čempionų titulų šiuolaikinės penkiakovės projekte „Ugnies linija“. Tarpmokyklinėse varžybose pergales iškovojusios keturių miestų skirtingų amžiaus grupių komandos susigrums tarpusavyje. Tarpmokyklinėse varžybose įspūdingus rezultatus demonstravo antrus metus projekte dalyvaujanti Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija – net 4 komandos džiaugėsi aukso medaliais. Šioje gimnazijoje daugiau nei 30 metų dirbanti fizinio ugdymo mokytoja ekspertė Irutė Juršėnaitė sako, kad ypatingai jaunesni moksleiviai labai noriai įsitraukia į projektą, o komandos finalui ruošiasi net per pertraukas.
Artėjant „Ugnies linijos“ finalui I. Juršėnaitė pasidalijo mintimis apie projektą, sėkmę nulėmusius faktorius tarpmokyklinėse varžybose, žavėjimąsi tituluočiausiais Lietuvos penkiakovininkais, darbą su moksleiviais, kuris pedagogei labai patinka, o geriausias atlygis – moksleivių šypsenos po pamokos.
– Kaip manote, kas labiausiai nulėmė sėkmę tarpmokyklinėse „Ugnies linijos“ varžybose?
– Sunku pasakyti, visi turbūt ruošėsi tarpmokyklinėms varžyboms. Gal tas vaikų noras, nes tikrai jie norėjo. Į varžybas kvietėme norinčius vaikus, nesvarbu, ar gerai šaudo, ar ne, o tada dirbome ir ruošėmės. Esame „Ugnies liniją“ įtraukę ne tik į pamokas, bet ir sporto būrelį.
– Kaip noriai moksleiviai dalyvauja projekte?
– Jaunesni nori labiau, nes tai yra naujovė, jie noriai įsitraukia į estafetes, rungtis ir jiems labai smagu. Vyresni šiek tiek mažiau nori – pašaudo, pašaudo ir nori daugiau žaidybinių elementų. Tai 11–12 klasės ne taip nori, o mažiukai labai džiaugiasi, jiems patinka. Bandome ir su pirmokais, aišku jie dar nepataiko iš taip toli, bet, jeigu iš arčiau, vaikai puikiai šaudo, net ir varžybėles organizuojame.
– Neabejotinai tokiuose projektuose be galo svarbus yra mokytojo vaidmuo. Kokie didžiausi iššūkiai ir kaip pavyksta taip sėkmingai dalyvauti projekte?
– Atrodo, dirbu kaip ir visi. Man patinka mano darbas, jį dirbu, nes malonu, o ne dėl to, kad tiesiog esu mokytoja. Laiko darbas reikalauja daug, kantrybės taip pat reikia daug, bet „kaifuoju“, o kai vaikai ne tik prieš, bet ir po pamokos šypsosi – tai yra didžiausias atlygis.
Man labai patinka tokios rungtys, kaip „Ugnies linijos“ projekte, kur pats mokytojas ruošia moksleivius. Kai pati paruošiu vaikus, matau savo rezultatą. Krepšininkų ar tinklininkų savo mokykloje neparuošime, tam yra sporto mokyklos. Kai pats mokytojas parengia moksleivius, gali jausti ir pasitenkinimą, ir norą dirbti. Mano toks būdas, kad, jeigu jau ruošiamės varžyboms, turime joms pasiruošti, neiname šiaip sau, stengiamės atidirbti taip, kad varžybose jau jaustumėmės gerai, kad nebūtų taip, kad vaikai kažko nežinojo ar nemokėjo.
Labai linkėčiau visiems tokios mokyklos administracijos, kokią turime Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje. Mūsų idėjos visada yra palaikomos. Direktorė visada sako, kad mes tik ruoštumėmės varžyboms, o viskuo kitu bus pasirūpinta.
– Kaip vertinate projektą „Ugnies linija“?
– Smagu, kai atsiranda mokykloje nauja ar netradicinė sporto šaka. Man patinka, kai federacijos, aišku, ir patys kreipiamės, siūlo savo sporto šakas, duoda inventorių ir galime vaikams parodyti ne vien krepšinį, tinklinį ar futbolą, bet ir kitas sporto šakas. Galbūt norėtųsi, kad išsigrynintų truputį projektas ir komandos nebūtų vien tik mišrios, būtų atskiros mergaičių ir berniukų. Mokykloje nuo tam tikro amžiaus moksleiviai fizinio ugdymo pamokose diferencijuojami, vieni mokytojai dirba su mergaitėmis, kiti – su berniukais, ir dėl to kartais sunku surinkti mišrią komandą.
– Ar buvote susidūrusi su šiuolaikine penkiakove iki projekto?
– Ne, tik stebėdavau visada, kaip varžybose dalyvaudavo Laura Asadauskaitė, Ieva Serapinaitė, vyrai, nes man tai atrodė labai sportiška sporto šaka. Kol Justinas Kinderis nepasiūlė dalyvauti projekte, nebuvau susidūrusi su šiuolaikine penkiakove. Išbandėme, kai buvo projekto mokymai mokytojams. Smagu, taip ir užsikabinome.
– Jau tarpmokyklinės varžybos parodė, kad jūsų mokyklos komandos yra kur kas greitesnės už kitas. Kaip ruošiatės finalui?
– Dabar vyksta ilgoji pertrauka, pertraukų metu neišeinu iš sporto salės, moksleiviams duotas laikas ir jie gali ateiti ir bandyti. Bandome šaudyti be krūvio, su krūviu, varžyboms reikia ruoštis, juk finalas.
Vaikai tikrai nori dalyvauti finale, kas nenorėtų tapti Lietuvos čempionu? Vaikams ir sakau, kad jie gali tapti čempionais tokioje, jeigu galima pasakyti, naujoje sporto šakoje. Jie tikrai to nori, todėl patys ir ateina. Jeigu versčiau per pertraukas tai daryti, būtų labai sunku. Aišku, norime pergalių, o, kaip bus, žiūrėsime.